Psichiatrijos dienos stacionaras

Šviesos terapija  - tai neinvazinė procedūra, kurios metu pasitelkiant šviesos lempas yra sukuriami specialaus spektro šviesos srautai skleidžiantys tam tikro bangų ilgio šviesą. Įprastai, šios lempos skleidžia kiek didesnę šviesą nei įprastas patalpų apšvietimas, bet ir ne tokią ryškią kaip saulės šviesa vasarą. Šviesos terapijoje naudojamos lempos tik imituoja saulės spindulių poveikį, tačiau žmogaus organizmą veikia labai panašiai, kaip ir saulės skleidžiama šviesa.

• Ši terapija gali būti taikoma nuo dermatologinių problemų iki sveikatos psichikos sutrikimų gydymo. Ji padeda kovojantiems su nemiga, apatija, depresija, migrena ar sezoniniu afektiniu sutrikimu.
• Kiekviena spalva turi tam tikrą bangos ilgį, kuris skirtingai paveikia įvairias žmogaus kūno sistemas ir psichologinę būseną.

Dėmesingumo praktikos -  padeda sutelkti dėmesį į dabarties akimirką, leidžia geriau kontroliuoti nerimą keliančias mintis. Kvėpavimo pratimai – vienas iš efektyviausių būdų nuraminti protą ir sumažinti kūno reakcijas į stresą. Relaksacija padeda sumažinti širdies ritmą, įtampos lygį ir skatina atsipalaidavimą.

Biblioterapija. Jos metu dėmesio centre yra ne tik pats grožinės literatūros kūrinys, bet ir kliento jausmų atsakas į literatūrą. Diskusijoje nagrinėjami skaitymo sužadinti jausmai, potyriai, siužeto suvokimas, interpretuojamas kūrinys. Biblioterapijos metodas yra taikomas siekiant atsipalaidavimo, kūrybiškumo skatinimo, asmenybės atsiskleidimo.

Filmų terapija - suteikia vilties, pozityvumo, skatina keistis ir dėti pastangas. Filmai leidžia keisti požiūrį į savo sunkumus, lengviau priimti tinkamus sprendimus, stiprina vidinį pasaulį ir savęs vertinimą. Didina bendrumą, vidinės harmonijos jausmą, atkreipia dėmesį į savo stipriąsias savybes. Po filmo peržiūros vyksta aptarimas, kuriame įvardijamos kilusios mintys ir jausmai.

Terapiniai pasivaikščiojimai - tai puikus būdas pagerinti dvasinę savijautą. Veiksminga vien todėl, kad žingsniuojant organizmas ima gaminti daugiau dopamino ir endorfinų (vadinamų laimės hormonais). Vaikštant lengviau kalbėtis (išvengiama nuolatinio akių kontakto), lengviau susitelkti į savo išgyvenimus ir juos išsakyti. Gryname ore gauname daugiau deguonies, kuris yra būtinas mūsų ląstelėms gaminti energijai, palaikyti smegenų veiklą ir užtikrinti gerą viso organizmo funkcionavimą.  Neskubus pasivaikščiojimas gali padėti išvengti nugaros, kaklo skausmų (ypač po ilgo sėdėjimo). Raumenys naudoja deguonį judėjimui. Pakankamai deguonies = geresnė ištvermė, mažesnis nuovargis.

Dailės terapija - užsiėmimas, kuriame nereikia mokėti gražiai piešti, nes ši veikla sveikatinanti, turinti nemažai psichoterapijos elementų.

Tikslas: naudojant įvairias dailės priemones geriau įsivardinti ir suprasti savo bei kitų emocines būsenas, vidinį pasaulį, išreikšti save kūrybiškai, atpalaiduoti įtampas, išdrįsti popieriaus lapą užpildyti taip, kaip norisi, atsakant į užduotį ar kuriant laisva tema.

Užsiėmimas susideda iš įžangos, savarankiško ar grupinio užduoties atlikimo bei aptarimo – refleksijos.

Molio terapija - labai panašiai kaip ir dailės terapijoje, užsiėmime nereikia mokėti gražiai lipdyti. Terapija su molio lipdymu daugelį ypač atpalaiduoja, įtraukia į įdomų, meditatyvų procesą.

Naudojamas molis, užduotys, žaidybiniai bei psichoterapijos elementai.

Užsiėmimas susideda iš įžangos, savarankiško ar grupinio užduoties atlikimo bei aptarimo - refleksijos.

Psichoterapinė grupė – tai struktūruotas užsiėmimas, kuriame dalyviai tyrinėja savo jausmus, santykius ir elgesio modelius. Grupėje  per kitų reakcijas ir patirtis galime pamatyti save ir savo iššūkius su kuriais susiduriame.  Užsiėmime gali kalbėti kiekvienas dalyvis, kuris nori iškelti savo klausimą. Laukiama iniciatyva iš dalyvių. Terapeuto užduotis palydėti procese, jį gilinti, padėti suprasti.

Šokio ir judesio terapija – tai terapinis užsiėmimas, kuriame per kūno judesį tyrinėjami jausmai, patirtys ir vidiniai išgyvenimai. Per kūno sąmoningumą, spontaniškumą ir refleksiją stiprėja emocinis suvokimas bei vidinė integracija.

Edukacinės paskaitos. Psichiatrijos dienos stacionaro pacientams gydytoja psichiatrė skaito paskaitas, kurių metu supažindina su psichikos sveikatos sutrikimais, jų simptomais, gydymo galimybėmis bei savipagalbos būdais, taip padėdama geriau suprasti savo būseną ir stiprinti sveikimo įgūdžius. Paskaitų metu aptariamos tokios temos kaip streso valdymas, nerimo ir depresijos atpažinimas, miego higiena, emocijų reguliavimas, vaistų vartojimo svarba bei atkryčio prevencija.

Meno ir savęs pažinimo valanda. Jos metu pacientai žiūri ir aptaria teminius vaizdo įrašus apie muzikos, dailės ir kultūros reiškinių poveikį žmogui bei psichikos sveikatai, nagrinėdami tokias temas kaip muzika ir psichoterapija, kūrybos reikšmė emocinei gerovei, grožio psichologija, lietuvių tautodailė ir sutartinės, mandalos, meilės dainų poveikis, žymių kūrėjų (L. van Bethoveno, W. A. Mozarto, M. K. Čiurlionio, M. Jacksono) kūrybos psichologinis aspektas, taip stiprinant savęs pažinimą, emocinį sąmoningumą ir kultūrinį suvokimą.

Mankšta. Mankštos tikslas prasibudinti, aktyviai pradėti rytą, palaikyti bendrą fizinį aktyvumą. Fiziniai pratimai padeda sumažinti patiriamą stresą, aktyvina kūno medžiagų apykaitą, tuo pat metu stiprina kūną, gerina lankstumą ir laikyseną.

Kūrybinės veiklos. Užsiimame įvairiomis veiklomis, kurios skatina emocijų išraišką, didina pasitikėjimo savimi jausmą - matoma galutinį ir greitą rezultatą, gerina dėmesio koncentraciją ir kantrybę.

Kasdienių įgūdžių lavinimas. Skiriamos veiklos gerina asmens savarankiškumą, atsakomybę už savo veiksmus atliekant kasdienes užduotis. Nemažas veiklų spektras skatina atkreipti dėmesį į savo veiksmus kasdienybėje - laikytis nustatytos rutinos, reguliuoti savo emocijas ar planuoti maisto racioną ir biudžetą.

Kognityvinė grupė. Dažnai skiriamos užduotys lavinančios dėmesio koncentraciją ir išlaikymą, atmintį ir kūrybiškumą. Stiprina loginį mąstymą, pasitikėjimą savo jėgomis, padeda ieškoti sprendimo būdų.

Bendravimo grupė. Veikla lavina socialinius įgūdžius, kuria tarpusavio santykius ir bendruomeniškumo jausmą, padeda geriau suprasti kitų emocijas ir išraiškas. Grupinė veikla mažina socialinę atskirtį, didina pasitikėjimą savimi ir bendravimo gebėjimus.

Žaidimų grupė. Žaidžiame įvairius žaidimus, kurių metu galima ugdyti savo emocijų išraiškas. Veikla lavina socialinius įgūdžius, strateginį ir loginį mąstymą, padeda valdyti emocijas ir skatina jungtis į grupinę veiklą.

Ergoterapijos užsiėmimas. Plataus spektro užsiėmimas į kurį įeina įvairios veiklos iš jau išvardintų. Veiklos įtraukia visus grupės narius, taip didinant socialinius įgūdžius, tvirtina tiek grupės, tiek tarpasmeninius santykius, ugdo atsakomybę ir įsitraukimą į veiklą, gerina kasdienius įgūdžius.