Psichiatrijos dienos stacionaras

Šviesos terapija  - tai neinvazinė procedūra, kurios metu pasitelkiant šviesos lempas yra sukuriami specialaus spektro šviesos srautai skleidžiantys tam tikro bangų ilgio šviesą. Įprastai, šios lempos skleidžia kiek didesnę šviesą nei įprastas patalpų apšvietimas, bet ir ne tokią ryškią kaip saulės šviesa vasarą. Šviesos terapijoje naudojamos lempos tik imituoja saulės spindulių poveikį, tačiau žmogaus organizmą veikia labai panašiai, kaip ir saulės skleidžiama šviesa.

• Ši terapija gali būti taikoma nuo dermatologinių problemų iki sveikatos psichikos sutrikimų gydymo. Ji padeda kovojantiems su nemiga, apatija, depresija, migrena ar sezoniniu afektiniu sutrikimu.
• Kiekviena spalva turi tam tikrą bangos ilgį, kuris skirtingai paveikia įvairias žmogaus kūno sistemas ir psichologinę būseną.

Dėmesingumo praktikos -  padeda sutelkti dėmesį į dabarties akimirką, leidžia geriau kontroliuoti nerimą keliančias mintis. Kvėpavimo pratimai – vienas iš efektyviausių būdų nuraminti protą ir sumažinti kūno reakcijas į stresą. Relaksacija padeda sumažinti širdies ritmą, įtampos lygį ir skatina atsipalaidavimą.

Biblioterapija. Jos metu dėmesio centre yra ne tik pats grožinės literatūros kūrinys, bet ir kliento jausmų atsakas į literatūrą. Diskusijoje nagrinėjami skaitymo sužadinti jausmai, potyriai, siužeto suvokimas, interpretuojamas kūrinys. Biblioterapijos metodas yra taikomas siekiant atsipalaidavimo, kūrybiškumo skatinimo, asmenybės atsiskleidimo.

Terapiniai pasivaikščiojimai - tai puikus būdas pagerinti dvasinę savijautą. Veiksminga vien todėl, kad žingsniuojant organizmas ima gaminti daugiau dopamino ir endorfinų (vadinamų laimės hormonais). Vaikštant lengviau kalbėtis (išvengiama nuolatinio akių kontakto), lengviau susitelkti į savo išgyvenimus ir juos išsakyti. Gryname ore gauname daugiau deguonies, kuris yra būtinas mūsų ląstelėms gaminti energijai, palaikyti smegenų veiklą ir užtikrinti gerą viso organizmo funkcionavimą.  Neskubus pasivaikščiojimas gali padėti išvengti nugaros, kaklo skausmų (ypač po ilgo sėdėjimo). Raumenys naudoja deguonį judėjimui. Pakankamai deguonies = geresnė ištvermė, mažesnis nuovargis.

Dailės terapija - užsiėmimas, kuriame nereikia mokėti gražiai piešti, nes ši veikla sveikatinanti, turinti nemažai psichoterapijos elementų.

Tikslas: naudojant įvairias dailės priemones geriau įsivardinti ir suprasti savo bei kitų emocines būsenas, vidinį pasaulį, išreikšti save kūrybiškai, atpalaiduoti įtampas, išdrįsti popieriaus lapą užpildyti taip, kaip norisi, atsakant į užduotį ar kuriant laisva tema.

Užsiėmimas susideda iš įžangos, savarankiško ar grupinio užduoties atlikimo bei aptarimo – refleksijos.

Molio terapija - labai panašiai kaip ir dailės terapijoje, užsiėmime nereikia mokėti gražiai lipdyti. Terapija su molio lipdymu daugelį ypač atpalaiduoja, įtraukia į įdomų, meditatyvų procesą.

Naudojamas molis, užduotys, žaidybiniai bei psichoterapijos elementai.

Užsiėmimas susideda iš įžangos, savarankiško ar grupinio užduoties atlikimo bei aptarimo - refleksijos.

Psichoterapinė grupė – tai struktūruotas užsiėmimas, kuriame dalyviai tyrinėja savo jausmus, santykius ir elgesio modelius. Grupėje  per kitų reakcijas ir patirtis galime pamatyti save ir savo iššūkius su kuriais susiduriame.  Užsiėmime gali kalbėti kiekvienas dalyvis, kuris nori iškelti savo klausimą. Laukiama iniciatyva iš dalyvių. Terapeuto užduotis palydėti procese, jį gilinti, padėti suprasti.

Edukacinės paskaitos. Psichiatrijos dienos stacionaro pacientams gydytoja psichiatrė skaito paskaitas, kurių metu supažindina su psichikos sveikatos sutrikimais, jų simptomais, gydymo galimybėmis bei savipagalbos būdais, taip padėdama geriau suprasti savo būseną ir stiprinti sveikimo įgūdžius. Paskaitų metu aptariamos tokios temos kaip streso valdymas, nerimo ir depresijos atpažinimas, miego higiena, emocijų reguliavimas, vaistų vartojimo svarba bei atkryčio prevencija.

Mankšta. Mankštos tikslas prasibudinti, aktyviai pradėti rytą, palaikyti bendrą fizinį aktyvumą. Fiziniai pratimai padeda sumažinti patiriamą stresą, aktyvina kūno medžiagų apykaitą, tuo pat metu stiprina kūną, gerina lankstumą ir laikyseną.

Muzikos terapija- tai terapinis užsiėmimas, kurio metu muzika naudojama kaip priemonė geriau pažinti save, atpažinti ir išreikšti emocijas, mažinti įtampą bei stiprinti emocinę gerovę. Muzikinis pasirengimas ar gebėjimas groti nėra reikalingi – svarbiausia yra dalyvavimas, patyrimas ir asmeninis santykis su muzika.

Ergoterapijos užsiėmimo metu pacientai įtraukiami į tikslingą, jų poreikius ir gebėjimus atitinkančią veiklą, siekiant palaikyti ar gerinti kasdienį funkcionavimą. Užsiėmimo metu lavinami pažintiniai, fiziniai, socialiniai ir kasdienio gyvenimo įgūdžiai, skatinamas savarankiškumas bei prasmingas veiklos pasirinkimas.

Fizinis aktyvumas ir atsipalaidavimas. Užsiėmimo metu atliekami lengvi fiziniai, tempimo, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai, atsižvelgiant į pacientų individualias galimybes ir savijautą. Veikla skirta palaikyti fizinį aktyvumą, mažinti raumenų ir emocinę įtampą, gerinti gebėjimą atpažinti kūno pojūčius bei skatinti atsipalaidavimą. Pacientai mokomi paprastų pratimų, kuriuos galėtų pritaikyti ir kasdienėje veikloje, siekiant geresnės savijautos ir streso valdymo.Nauda: gerinamas fizinis aktyvumas, dėmesio sutelkimas į kūno pojūčius, mažinama įtampa, skatinamas geresnis emocinės savijautos ir fizinio aktyvumo ryšio suvokimas.

Kūrybinių įgūdžių lavinimas. Užsiėmimo metu taikomi įvairūs kūrybiniai metodai ir atliekamos praktinės užduotys – piešimas, spalvinimas, koliažų kūrimas, lipdymas, dekoravimas, aplikacijų ir rankdarbių gamyba. Veiklos parenkamos atsižvelgiant į pacientų gebėjimus, interesus ir emocinę būseną, skatinant savarankiškai pasirinkti veiklos priemones bei atlikimo būdą. Nauda: lavinama smulkioji motorika, dėmesys, planavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimai, skatinamas pasitikėjimas savimi ir emocinė saviraiška.

Kasdienio gyvenimo įgūdžių stiprinimas. Praktinių užsiėmimų metu mokomasi ir kartojami kasdienio gyvenimo įgūdžiai: asmens higienos ir savitvarkos, tinkamos dienotvarkės sudarymo, maisto ruošimo, aplinkos tvarkymo, laiko planavimo, užduočių atlikimo ir kitų kasdienėje aplinkoje reikalingų veiksmų. Siekiama stiprinti ir palaikyti pacientų savarankiškumą kasdienėje veikloje bei gebėjimą organizuoti savo dieną.

Kognityvinių funkcijų lavinimas. Užsiėmimo metu gerinamas gebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesį, lavinama atmintis, mąstymo lankstumas, problemų sprendimo bei informacijos apdorojimo gebėjimai. Atliekamos užduotys, skirtos dėmesiui, atminčiai, koncentracijai, orientacijai, mąstymui, problemų sprendimui ir informacijos apdorojimui lavinti.

Socialinių ir bendravimo įgūdžių stiprinimas. Užsiėmimo metu siekiama ugdyti pacientų gebėjimą tinkamai bendrauti, išreikšti savo poreikius ir palaikyti tarpasmeninius santykius. Grupėje atliekamos bendravimo užduotys, diskutuojama aktualiomis kasdienio gyvenimo temomis, modeliuojamossocialinės situacijos, mokomasi išklausyti kitą asmenį, išsakyti savo nuomonę, priimti kitokią poziciją ir spręsti nesutarimus. Didinamas pasitikėjimas savimi socialinėse situacijose.

Žaidybinė ir laisvalaikio veikla. Užsiėmimo metu taikomi įvairūs stalo, komandinių ir individualių gebėjimų lavinimo žaidimai, galvosūkiai bei kitos struktūruotos laisvalaikio veiklos. Pacientai skatinami įsitraukti į veiklą, laikytis susitarimų ir žaidimo taisyklių, bendradarbiauti su kitais grupės dalyviais bei tinkamai reaguoti į laimėjimą ar pralaimėjimą.