Skiepai yra laikomi saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik žmogus, bet ir visuomenei sukuriama saugi aplinka.
Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos (infekcijos) visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį.
Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius
Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus vaikai gydymo įstaigose yra nemokamai skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotaviruso, B tipo meningokoko. Už šiuos skiepus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos.
Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą, o dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.
Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos. Tačiau apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas. Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.
Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės (skiriama vakcina ir imunoglobulinas nuo pasiutligės).
Vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nemokamai.
Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HepB – hepatito B vakcina; DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina; Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Tdap – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina; IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina; PCV – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina; MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina; HPV – žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina; RV – rotavirusinės infekcijos vakcina; MenB – B tipo meningokokinės infekcijos vakcina.
- HepB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
- PCV** ir MenB** gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR** vakcina.
- HPV*** skiepijamos tik mergaitės, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis).
- RV**** trečioji dozė skiepijama, jei skiepijama penkiavalente RV ir trijų dozių schema, nurodyta vaistinio preparato charakteristikų santraukoje.
- Skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką.
- Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.
- Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.
- Nuo 2023 metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.
Nuorodos:
Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius (nuo 2021-05-04)
Pasitikrinkite, ar nesivadovaujate mitais (video turinys) (NVS prie SAM informacija)
VšĮ Molėtų r. sveikatos centre galima pasiskiepyti nuo kai kurių ligų
- Skiepai nuo Pneumokokinės infekcijos
Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia plaučių uždegimą, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito (vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga) bei kitų ligų priežastimi. Infekcija gana plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe, ypač didelė rizika – vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų asmenims. Infekcijos sukėlėjas plinta oro lašeliais.
Pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos – skiepai. Rekomenduojama skiepyti asmenis dažnai sergančius viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, sergančius lėtinėmis ligomis, imunosupresuotus asmenis. Atsižvelgiant į vakcinos rūšį, skiepijami neišnešioti ir išnešioti kūdikiai nuo 2 mėn amžiaus, vaikai ir suaugusieji
Nemokamai pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami asmenys pagal LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą ligų sąrašą.
- Skiepai nuo gripo
Gripas – ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė – vakcinacija. Gripą sukelia greitai besikeičiantys virusai, todėl ilgalaikis imunitetas neįgyjamas ir skiepytis reikia kasmet. Gripo vakcinos veiksmingumas yra apie 95 proc. Priklausomai nuo vakcinos, vaikus galima skiepyti nuo 6 mėn. amžiaus.
Rizikos grupei, kuri nemokamai skiepijama nuo gripo, priskiriami:
- 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės;
- sergantys lėtinėmis ligomis (taip pat ir vaikai);
- socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai (taip pat ir vaikų globos įstaigų);
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
- nėščiosios (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu);
- nuo šio rudens nemokamai gripo vakcinomis skiepijami ir 2-7 metų vaikai.
- Skiepai nuo erkinio encefalito
Erkinis encefalitas (EE) – virusinė infekcija, kurios sukėlėją platina erkės. Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai erkinio encefalito virusais arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, erkinio encefalito virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Erkinio encefalito virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Persirgus erkiniu encefalitu dažni liekamieji reiškiniai trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą.
Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema priklausomai nuo vakcinos gamintojo gali būti skirtinga.
- Skiepai nuo meningokokinės infekcijos
Meningokokinė infekcija – tai reta, tačiau pavojinga bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus, taip pat dažni atvejai ir tarp paauglių bei jaunų žmonių iki 25 metų. Meningokoko bakterijos plinta artimai bendraujant su sergančiuoju ar sveiku bakterijų nešiotoju, dažniausiai šaltuoju sezonu. Užkrečiamumas šia liga yra pakankamai mažas. Nepaisant to, kad meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, ji oru neplinta taip greitai kaip kitos infekcijos – vėjaraupiai, tymai ar gripas. Meningokokai mažai atsparūs išorinėje aplinkoje, greitai žūva nuo saulės spindulių ar įprastų buitinių dezinfekcijos priemonių.
Pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. nemokamai skiepijami 3 mėnesių kūdikiai.
- Skiepai nuo vėjaraupių
Vėjaraupiai – ūmi infekcinė liga. Ligos sukėlėjas herpes zoster virusas. Ligai būdingas pūslelinis bėrimas ir karščiavimas. Bėrimas nusėja visą kūną bei gali išplisti į burnos gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus, akių junginę. Vėjaraupiai dažniausiai tęsiasi 5 – 7 dienas. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Vėjaraupių komplikacijos gali pasireikšti 1 iš 50 atvejų. Sunkiau vėjaraupiais serga: kūdikiai, paaugliai (nuo 12 m. ir vyresniems), suaugusieji, nėščiosios, asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs.Tikimybė susirgti vėjaraupiais po kontakto su sergančiuoju nesirgusiesiems ir nepaskiepytiems yra 100 proc.
Geriausia apsauga nuo vėjaraupių – skiepai. Nuo vėjaraupių skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai tik itin retais atvejais gali susirgti. Skiepytis nerekomenduojama:
vaikams iki 9 mėn, nėščiosioms, asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai.
- Skiepai nuo virusinio hepatito B
Virusinis hepatitas B – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Virusiniu hepatitu B užsikrečiama per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), taip pat nesaugius lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo). Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs virusinio hepatito B infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą, kuriame ieškoti jo serologinių žymenų.
Patikima apsauga nuo hepatito B yra skiepai. Nuo 1998 metų pradėti skiepyti visi naujagimiai ir kūdykiai. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą (trys dozes), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą likusį gyvenimą.
- Skiepai nuo virusinių hepatitų A+B (tik suaugusiems)
Virusiniai hepatitai – A, B, C, D, E virusų sukelti uždegiminiai kepenų pažeidimai. Virusinių hepatitų plitimo būdas, inkubacinis periodas, ligos vystymasis yra skirtingi. Virusiniai hepatitai gali būti ūminiai ir pasireikšti įvairiais simptomais (gelta, pykinimas) bei lėtiniai, kai liga trunka ilgiau nei 6 mėnesius, arba pasireikšti besimptome forma. Virusiniu hepatitu A galima užsikrėsti per maistą (neapdorotą termiškai, neplautus egzotinius vaisius, jūros gėrybes) bei nešvarų vandenį. Virusiniais hepatitais B ir C, užsikrečiama per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), taip pat nesaugius lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo).
Kiti hepatitai (D ir E) yra reti, dažniausiai gali būti diagnozuojami su kitais virusiniais hepatitais (B ir C).
Pati efektyviausia apsauga nuo virusinių hepatitų A ir B yra skiepai, o siekiant apsisaugoti nuo kitų virusinių hepatitų, labai svarbu mažinti rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti, o jei jų nepavyksta išvengti – reguliariai tikrintis sveikatą.
- Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai virusinė infekcija, kuri dažniausiai perduodama lytiniu būdu, per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai bene dažniausias lytiškai ar artimo odos bei gleivinių sąlyčio būdu perduodamas patogenas. Net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime tampa infekuoti šiuo virusu. Ilgai išliekanti didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija gali sukelti net ikivėžines ligas ir vėžį.
Veiksmingiausia priemonė siekiant apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeltų ikivėžinių, vėžinių susirgimų yra vakcina. Svarbu laiku pasiskiepyti, nes ŽPV vakcinos efektyvumas yra žymiai didesnis, jeigu nebuvo sąlyčio su ŽPV. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ŽPV vakcina skiepijamos 11 metų mergaitės (tos, kurioms įsakymo įsigaliojimo dieną buvo 11 arba 11 metų sukanka vėliau, t. y. gimusios po 2004 m. rugsėjo 1 d.). Įskiepijus ŽPV vakciną, užkertamas kelias lėtinei ŽPV infekcijai išsivystyti, tuo pačiu tos infekcijos sukeltiems ikivėžiniams pokyčiams ir gimdos kaklelio vėžio išsivystymo galimybei.
Nuorodos:
Kokius skiepus suaugusiems kompensuoja valstybė?
Skiepijimosi nauda (ES skiepijimo informacijos portalas)
Tel. nr.
Adresas
El. paštas